Sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis maitinimasis

Med. dr. Laisvūnė Petkevičienė

Kvėpavimo pokyčiai būna įvairiame amžiuje. Tinkamas maitinimasis užtikrina optimalų anatominį žmogaus vystymąsį ir kvėpavimo sistemos funkcijas.

Kvėpavimo sistemos ligoms progresuojant, gali atsirasti kitos problemos, susijusios su maisto vartojimu ar su įmitimo pokyčiais, ypač esant sutrikusiai skreplių gamybai, vėmimui, dažnam kvėpavimui, skausmui krūtinėje, nosies polipams, mažakraujystei, depresijai, skonio pokyčiams dėl vaistų vartojimo ir kt. Kvėpavimo sistemos ligos turi neigiamos įtakos maistinių medžiagų vartojimui ir jų įsisavinimui. Tai susiję su nevalgumu, blogu apetitu. Baltymo stoka, iš dalies, turi neigiamos įtakos sveikatai – silpnina organizmo atsparumą ne tik įvairioms bakterijoms, bet ir TBC bacilai.

Skiriama sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis ir visiems besidomintiems sergančiųjų kvėpavimos sistemos ligomis matinimusi.

Kvėpavimo sistemos ligų poveikis įmitimui;

Sergančiųjų plaučių tuberkulioze maitinimasis

Sergančiųjų kitomis kvėpavimo sistemos ligomis maitinimasis:

• Sergančiųjų bronchine astma maitinimasis
• Sergančiųjų bronchitu matinimasis
• Sergančiųjų bronchektatine liga maitinimasis
• Sergančiųjų lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (LOPL) maitinimasis

 

Kvėpavimo sistemos ligų poveikis įmitimui

Sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis yra rizika baltymo energijos stokos mitybos nepakankamumui (MN) atsirasti. Tarp MN ir plaučių ligų yra ryšys. MN turi neigiamą poveikį plaučių struktūrai, elastingumui ir funkcijai, kvėpavimo raumenų mąsei, jų stiprumui ir tvirtumui, plaučių apsauginės imuninės sistemos mechanizmui ir kvėpavimo kontrolei.

Plaučių ligos turi tam tikrą poveikį įmitimui [Kr]:

Didina energijos išeikvojimą:

• dažnas kvėpavimas;
• lėtinė infekcija ;
• gydymas vaistais.

Mažina suvartojamo maisto kiekį:

• ribojmas skysčių kiekis;
• paviršutinis kvėpavimas;
• nevalgumas, susijęs su lėtinėmis ligomis;
• virškinamojo trakto įtampa, vėmimas.

Papildomi ribojimai:

• apsunkinta maisto gamyba dėl nuovargio;
• finansiniai suvaržymai;
• medžiagų apykaitos pokyčiai.

Labai svarbu skirti dėmesį maisto ir vaistų ar vaistų ir maisto sąveikai.

Svorio mažėjimas dėl neadekvataus energijos vartojimo koreliuoja (turi tiesiogines sąsajas) su bloga sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis prognozė. MN blogina imuninę sistemą sergantiesiems, kuriems yra didelė rizika atsirasti infekcijai. Rizikos mitybos nepakankamumui atsirasti sergantiesiems ar turintiems mitybos nepakankamumą, gydymo stacionare laikas yra ilgesnis ir blogesnė ligos prognozė.

 

Pagrindiniai simtpomai ir požymiai turintys įtakos įmitimui [Syl]:

• kosulys, ypač jaučiant skausmą krūtinėje, užkimus, esant galvos svaigimui;
• skausmas krūtinėje;
• sunkus alsavimas, švokštimas;
• paviršutinis kvėpavimas;
• mažas fizinis aktyvumas;
• temperatūra ir peršalimas;
• svaigulys;
• ryškios šnervės, raudona, sutinusi nosis;
• lūpų, nagų pamėlynavimas;
• blyškumas;
• sumišimas;
• sunkus dusulys – kai sergantysis, gali kvėpuoti tik stovėdamas ar sėdėdamas;
• dažnas ar pasunkėjęs ar pakitęs kvėpavimas;
• būgno lazdelės pavidalo pirštų galai;
• nevalgumas;
• padidėjęs kraujospūdis;
• dirglumas.

Labai svarbu įvertinti aspiracijos riziką. Aspiracija – tai maisto ir skysčių patekimas į kvėpavimo takus. Dėl to gali būti plaučių uždegimas ar įvykti staigi mirtis. Valgant būtina pasirinkti tinkamą valgymui pozą – tai esminis dalykas. Aspiracija yra labai didelis rizikos veiksnys kūdikiams, paaugliams, pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms bei asmenims turintiems burnos, virškinimo trakto, neurologinių problemų ar raumenų masės sutrikimų. Be skysčių, galima užspringti tokiu maistu, kuris yra apvalus – riešutai, kukurūzai, karštos dešrelės – ar sunkiai kramtomas maistas, ar nesukramtytas rūkytas kumpis, lašiniai, mėsa ar žalios daržovės.

 

Sergančiųjų plaučių tuberkulioze matinimasis

Tbc yra daugiau socialinė liga nei infekcija. Ji yra susijusi su skurdu, alkoholizmu, stresu, mitybos nepakankamumu ir kt. Liga plinta perpildytose, blogai vėdinamose patalpose, tarp blogai įmitusių asmenų. Tbc yra žinoma kaip skurdžiai gyvenančių žmonių liga. Ligos simptomai:

• krūtinės skausmas;
• kosulys, kartais su krauju skrepliuose;
• išsekimas
• naktinis prakaitavimas;
• karščiavimas;
• svorio mažėjimas.

 

Rizikos veiksmai tuberkuliozės atsiradimui:

• baltymo energijos stoka;
• mikromaistinių medžiagų ir imuninės sistemos funkcija;
• medžiagų apykaitos atsakas į infekciją – padidintas energijos išeikvojimas, padidinti energijos poreikiai, pablogėjęs apetitas, kūno svorio mažėjimas, baltymų, riebalų bei angliavandenių medžiagų apykaitos pokyčiai, padidintas baltymo netekimas (raumenų nykimas), sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas (malabsorbcija), susijęs su viduriavimu, skysčių, elektrolitų ir kitų maistinių medžiagų netekimu, karščiavimu. Tai gali bloginti atsparumą prieš infekciją.

Maitinimasis ir tbc yra glaudžiai susiję. Matinimasis turi didelės reikšmės tbc atsiradimui, komplikacijoms ir gydymui. Tbc turi neigiamos įtakos maistinių medžiagų vartojimui, tai susiję su nevalgumu, blogu apetitu. Netinkamas maitinimasis gali būti tuberkuliozės atsiradimo rizikos veiksnys. Tuberkuliozė atsiranda tiems asmenims, kuriems yra sumažėjęs atsparumas infekcijai, yra nusilpę. Greičiau užsikrečia blogai įmitę, mažo svorio, išsekę asmenys. Daugelio asmenų maitinimasis yra netinkamas – dietos neadekvačios, nevisavertės dėl kalcio stokos. Kalcio stoka yra viena iš priežasčių atsirasti tuberkuliozei. Adekvati dieta yra tokia, kurioje yra aštuonios esminės maistinės medžiagos – baltymai, riebalai, angliavandeniai, druska, skaidulinės medžiagos, vitaminai, mineralai, elektrolitai. Stokojant bet kurios maistinės medžiagos, dieta yra nevisavertė ar bevertė. Esant mitybos nepakankamumui, yra didesnė galimybe susirgti plaučių tuberkulioze (tbc) ir pati tbc gali būti mitybos nepakankamumo priežastimi. Tinkamas maitinimasis yra pagrindas gerai savijautai ir greitesniam pasveikimui.

Sergantiesiems tuberkulioze energijos poreikiai yra padidinti jei nėra kitų problemų susijusių su sveikata (gyvybiškai svarbių organų funkcijos nepakankumas ir kt.). Sergančiajam tuberkulioze suvalgomas maisto kiekis turėtų būti didesnis dėl dviejų priežasčių:

• karščiavimui – reikia daugiau kalorijų;
• irimo, griuvimo procesai organizme reikalauja daugiau maistinių medžiagų audinių atstatymui.

Tuberkuliozė mažina išeikvojamos energijos kiekį. Dažniausiai sergantiesiems tbc yra gulimas rėžimas. Jiems reikėtų laikytis padidinto kalorijų kiekio dietos reikalavimų. Tikslas – pasiekti optimalų kūno svorį ir jį išlaikyti. Gydomiems stacionare ligoniams yra sumažėjęs fizinis aktyvumas. Dėl to gali būti vidurių užkietėjimo problemų. Dietoje turėtų būti padidintas skaidulinių medžiagų kiekis. Dažnai sergantiesiems tbc atsiranda virškinimo sutrikimas dėl neįprasto ligoninės, reabilitacijos įstaigos ar sanatorijos maisto. Tokiose įstaigose ligoniai per mažai valgo vaisių ir daržovių.

Sergantiesiems tbc būna dauginė mikromaistinių medžiagų stoka. Dieta turėtų būti visavertė, subalansuota. Nevartoti alkoholinių gėrimų, nes tai gali būti gydymo komplikacijų bei vaistų šalutinio poveikio priežastimi.

Tuberkuliozės gydymas yra dauginis vaistų vartojimas, ypač antibiotikų. Prieš pradedant vartoti antibiotikus, reikėtų stiprinti imuninę sistemą ir gerinti organizmo atsparumą infekcijai.  Kiekvienas tuberkuliozes gydymui skirtas vaistas yra susijęs su maisto – vaistų bei vaistų – maisto sąveika.

Nėra specialios tuberkuliozės dietos. Dietą reikėtų tikslinti ir pritaikyti individualiai, pagal maistinių medžiagų ir energijos poreikius, atsižvelgiant į maitinimosi įpročius, etninę valgymo kultūrą.

Kūno svorio didėjimas stebimas taikant tinkamą tuberkuliozės gydymą, pritaikant dietą ir tinkamą aprūpinimą maisto papildais. Taikant sergantiesiems tbc kompleksinį gydymą yra mažesnė kūno svorio mažėjimo rizika.

 

Dažniausiai pasitaikančios maitinimosi problemos:

• neadekvati ar netinkama nevisavertė ar bevertė dieta;
• mažas svoris
• mitybos nepakankamumas (išsekimas)

 

Dietos tikslinimas

TBC yra susijųsi su padidintais maistinių medžiagų ir energijos poreikiais:

Energijos poreikiai yra padidinti dėl ligos – 35-40 kilokalorijų vienam kilogramui optimalaus kūno svorio.

Baltymas yra labai svarbus dietoje, kad apsaugoti organizmą nuo išsekimo (pvz. raumenų nykimo). Baltymo poreikiai – 1,2–1,5 g/kg optimalaus kūno svorio ar 15% bendro kaloringumo per dieną (vidutiniškai 75-100 g).

Riebalai turėtų sudaryti 20-35 % paros kaloringumo, daugiausiai iš polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Sočiųjų riebalų rūgščių turėtų būti nedaugiau 10 %, cholesterolio – < 300 mg.

 Angliavandenių organizmui reikia apie 58-65 % paros kaloringumo. Reikėtų pagal galimybes kuo daugiau valgyti skaidulingo maisto – vaisius, daržoves, sveikus grūdus. Vengti saldumynų ar saldintų įvairių gėrimų.

Sergantiesiems tbc vitaminų ir mineralų poreikiai yra padidinti. Dėl to su maistu vitaminų ir mineralų poreikiai nėra patenkinami, nes tai yra susiję su blogu apetitu ir nevalgumu. Reikėtų jų daugiau nei 50 % - iki 150 %  patenkinti maisto papildais, nes sergantiesiems TBC yra padidinti vitaminų ir mineralų poreikiai. Didelės reikšmės tbc gydymui turi vitaminas D (... priedas) ir saulės spinduliai. Dietoje turėtų būti reikiamas kalcio (...priedas) su vitamino D kiekis (... priedas).  Sergantiesiems tbc reikėtų skirti dėmesį vitamino A (...priedas) bei piridoksino arba vitamino B6 (...priedas) vartojimui. Geresniam gyjimui dietoje turėtų būti reikiamas geležies (... priedas) ir vitamino C kiekis. Geležies daugiau įsisavinama, kai valgomas maistas turi dideli vitamino C kiekį.

Druskos reguliavimas (natrio ir kalio):

• maiste turėtų būti ne daugiau 2300 mg natrio (... priedas) arba reikėtų suvartoti per dieną vieną arbatinį nubrauktą šaukštelis stalo druskos;
• pasirinkti valgymui nesūrų maistą;
• daugiau valgyti tokio maisto, kuriame yra daugiau kalio (... priedas) – vaisiai ir daržovės, pienas ir jo produktai (jei toleruojama).

 

Dietos pritaikymas

Pasirinktas maistas turi reikšmės tbc gydymui.Reikėtų atsižvelgti į finansines galimybes ar suvaržymus tinkamai maitintis. Pasirinkti tinkamą maistą, nes organizmo gyjimui reikia papildomos energijos. Reikėtų:

• pasirinkite parduotuves, kuriose yra įvairesnio maisto didesnis pasirinkimas;
• apsiprekinkite reikėtų įvairiose parduotuvėse, įvertinant, kuri yra pigesnė, maistas šviežesnis ir kt.;
• įvertinkite ką galima pirkti artimiausioje parduotuvėje;
• šviežią maistą valgykite reguliariai;
• pasirinkite maistingus produktus, kuriuose yra didelis kiekis baltymų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų, kurios padėtų greičiau atstatyti organizmą. Tai pagerintų sergančiojo atsaką į gydymą;
• valgykite įvairų maistą, iš visų penkių maisto grupių, kad organizmas būtų aprūpintas visomis pagal fiziologinius poreikius maistinėmis medžiagomis.
• valgykite lėtai, po mažai, dažnai, reguliariai, 5-6 kartus per dieną;
• pailsėkite prieš ir po valgio;
• gaminkite patrauklų, kvapnų, skanų maistą, kuris aprūpintų organizmą reikiamų baltymų ir energijos kiekiu;
• jei dieta nevisavertė galima racioną praturtinti įprastiniu maistu (... priedas):
• gerkite reikiamą skysčių kiekį, jei nėra kontraindikacijų (1,5 – 2 litrai, arba 1 ml / 1 kcal);
• skirkite dėmesį vaistų ir maisto sąveikai;

 

Bendri nurodymai:

• venkite alkoholinių gėrimų, nes alkoholis turi kalorijų, bet neturi reikiamų, visaverčių naudingų organizmui maistinių medžiagų.
• alkoholis turi poveikį apetitui ir mažina vitaminų kiekį organizme;
• venkite vartoti alkoholinius gėrimus esant silpnumui, nes gali kenkti organizmo atsistatymui;
• dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas turi poveikį maisto įsisavinimui;
• vartojant prieštuberkuliozinius vaistus skirti atsiradusiom kepenų problemom dėmesį. Vartojant vaistus gali būti odos niežėjimas, galvos skausmas, tokiais atvejais reikėtų konsultuotis su gydytojais;
• stenkitės būti aktyvūs, mankštinkitės, vaikščiokite apie 30 min. per dieną – širdies ir plaučių ligų prevencija;
• reikėtų tinkamai ilsėtis, gerai išsimiegoti;
• visais rūpimais maitinimosi klausimais, kreipkitės į šeimos, gydytoją dietologą ar dietistą.

 

Sergančiųjų kitomis kvėpavimo sistemos ligomis matinimasis

 

Sergančiųjų bronchine astma maitinimasis

Bronchinės astmos atsiradimo priežasčių yra labai daug. Vienas iš rizikos veiksnių yra įvairūs maisto alergenai, pvz. jūrų kiautiniai gyvūnai, maistas turintis sulfitų, medus, braškės, vaistažolių arbatos ir kt. Sergančiųjų bronchine astma požymiai ir simptomai:

• Astmos bendras požymis yra kvėpavimas pro burną, būdingas simptomas – sunkus alsavimas – švokštimas dėl bronchų spazmo;
• sausa burna ir gerklė;
• pykinimas ir vėmimas;
• viduriavimas;
• gliukozės kiekio padidėjimas serume;
• skysčių susilaikymas;
• sumažėjęs kalio kiekis kraujyje;
• rankų drebėjimas;
• galvos skausmas;
• galvos svaigimas;
• dėl nuolatinio lėtinio kosulio – gastroezofaginis refliuksas;
• kortikosteroidų ilgalaikis vartojimas turi įtakos kaulų mineralų tankiui.

 

Bronchinės astmos gydymas vaistais gali turėti poveikį įmitimo pokyčiams dėl vaistų šalutinio poveikio.

Maitinimosi problemos:

• padidintas energijos išeikvojimas ( priežastys - dažnas kvėpavimas, lėtinė infekcija, vaistų vartojimas );
• sumažėjęs vartojamo maisto kiekis ( priežastys - ribojamas skysčių kiekis, paviršutinis kvėpavimas, nevalgumas, susijęs su lėtine liga);
• virškinimo sutrikimas;
• apsunkinta maisto gamyba dėl nuovargio bei esančių simptomų / požymių – kvėpavimo sutrikimas, girdimas švokštimas (sunkus alsavimas), auskultuojant – duslus garsas, tachikardija, cianozė, hipotenzija, susirūpinimas, nerimas, plaučių edema, dehidracija, sunkus ir sausas kosulys, išsiplėtusios kaklo venos. Nekontroliuojant klinikinės būklės gali atsirasti astmatinė būklė, kuri yra gydoma stacionare;
• medžiagų apykaitos pokyčiai;

 

Dietos tikslinimas ir pritaikymas

Tikslas:

• gerinti gyvenimo kokybę;
• apsaugoti skrandį nuo pertempimo dėl didelio maisto kiekio, esant kvėpavimo sistemos organų veiklos sutrikimui;
• riboti ar vengti valgyti alergines reakcijas sukeliantį maistą, vengti aplinkos, kurioje yra bronchinę astmą sukeliantys alergenai;
• aprūpinti organizmą reikiamu skysčio kiekiu;
• aprūpinti organizmą reikiamų maistinių medžiagų kiekiu, palaikant optimalų imitimą.

 

Dieta tikslinama ir pritaikoma pagal individualius maistinių medžiagų bei energijos poreikius ir maitinimosi įpročius, atsižvelgiant į simptomus ir požymius bei įmitimo pokyčius ir maitinimosi anamnezę (toleruojamus , mėgiamus maisto produktus ar alergiją sukeliančius produktus ir kt.).

Dietos tikslinimas:             

• laikytis adekvačios, visavertės, subalansuotos dietos reikalavimų;
• dietoje turėtų būti biologiškai vertingi baltymai, reikiamas, pagal fiziologinius asmens poreikius, kalorijų, vitaminų ir mineralų kiekis;
• šalinkite iš dietos patvirtintus alergenus – pieną, kiaušinius, jūros maistą, žuvį ir kt.;
• paūmėjus ligai, laikykitės sumažinto baltymų kiekio dietos reikalavimų (... priedas);
• skirkite dėmesį vaistų ir maisto sąveikai;
• sergantiems cukriniu diabetu, reguliuokite angliavandenių kiekį dietoje;
• dietoje turėtų būti reikiamas kalcio, vitamino C, B grupės, A ir D kiekiai (...priedas);
• pagal individualius fiziologinius poreikius, vartokite multivitaminų ir mineralų preparatus (pasitarti su šeimos gydytoju), nes jie gali aprūpinti nuo 50 iki 150 % nuo rekomenduojamos normos;
• esant paburkimui, patinimui, reguliuokite druskos kiekį (... priedas);
• esant kramtymo, rijimo sutrikimui, laikykitės maisto konsistenciją koreguojamosios dietos reikalavimų (...priedas);
• esant gretutinių ligų, dietą reikėtų tikslinti pagal simptomus ir požymius;

 

Dietos pritaikymas:

• pasirinkite mėgiamą, toleruojamą maistą;
• vartokite biologiškai vertingus baltymingus maisto produktus – pieną (jei toleruojate), mėsą, vištieną, kalakutieną, žuvį ir jų produktus;
• kiekvieną dieną valgykite įvairių vaisių ir daržovių – tamsiai žalių, oranžinių, krakmolingų ir kt. Optimaliam kūno svoriui palaikyti (2000 kcal dietai) reikėtų suvalgyti du puodukus vaisių ir 2,5 puoduko daržovių per dieną. Suvalgyti daugiau ar mažiau vaisių ir daržovių priklauso nuo reikiamo kalorijų kiekio.
• Gali būti geriamos grynos sultys. Pusė stiklinės sulčių atitinka vieną vaisių porciją;
• Kiekvieną dieną vartokite apie 90g grūdinių. Pusė iš jų turėtų būti sveiki. Toks kiekis mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant ir širdies kraujagyslių, padeda optimalaus kūno svorio palaikymui;
• Vartokite daugiau augalinių riebalų;
• Gaminkite patrauklų, kvapnų, skanų maistą, kuris aprūpintų organizmą reikiamu baltymo ir energijos kiekiu;
• Gerkite, jei nėra kontraindikacijų, reikiamą skysčių kiekį (1,5 – 2 litrai, arba 1ml / 1 kcal);
• Valgykite po mažai, dažnai, lėtai, reguliariai, 5-6 kartus per dieną;
• 60 % raciono suvalgykite pirmoje dienos pusėje, antroje dienos pusėje valgykite lengvai virškinamą maistą;
• Vakarienę valgykite prieš 3 valandas iki miego (ape 18-19 val.);
• Venkite prieš naktį valgyti angliavandeningo maisto;
• Pailsėkite prieš ir po valgio;
• Astmos priepuolio metu nevalgykite;
• Jei dieta nevisavertė, galima racioną praturtinti įprastiniu maistu (...priedas).
• Skirkite dėmesį vaistų ir maisto sąveikai;
• Venkite alkoholinių gėrimų.

 

Sergančiųjų bronchitu matinimasis

Bronchitas yra kvėpavimo takų – bronchų – uždegimas atsiradęs dėl peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Simptomai:             

• Sloga;
• kosulys,
• karščiavimas,
• skausminga gerklė
• raumenų skausmas.

 

Sergantiesiems bronchitu reikėtų individualiai įvertinti matinimosi problemas. Dažniausiai pasitaikančios:

• padidintas energijos išeikvojimas (dažnas kvėpavimas, lėtinė infekcija, vaistų vartojimas)
• sumažėjęs vartojamo maisto kiekis (ribojamas skysčių kiekis, paviršutinis kvėpavimas, nevalgumas, susijęs su lėtine liga);
• maistinių medžiagų ir energijos stoka, sumažintas skysčių kiekis organizme;
• virškinimo diskomfortas;
• apsunkinta maisto gamyba dėl nuovargio bei esančių simptomų / požymių;
• kūno svorio mažėjimas.

 

Dietos tikslinimas ir pritaikymas.

Tikslas:

• esant mažam svoriui, gerinti įmitimą;
• pasiekti ir išlaikyti optimalų kūno svorį.

 

Dietos tikslinimas:

• esant mažam svoriui laikytis padidinto baltymo ir kalorijų kiekio dietos reikalavimų, pagal fiziologinius jūsų maistinių medžiagų ir energijos poreikius;
• reguliuoti dietoje kalio ir vitamino C kiekius (... priedas);
• išgerkite reikiamą skysčių kiekį ( 1,5 - 2 litrai). Jei nėra kitų sveikatos problemų, didinkite iki 2 – 2,5 litro;
• vartokite tinkamą riebalų rūgščių kiekį, nes jos silpnina uždegimą;

 

Dietos pritaikymas:

• Maitinkitės biologiškai vertingu maistu – vartokite pieną (jei toleruojate), mėsą, vištieną, žuvį ir jų produktus, vaisius ir daržoves;
• Valgykite reguliariai po mažai, dažnai, lėtai, 4-5 kartus per dieną;
• 60% maisto ir gėrimų suvartokite pirmoje dienos pusėje;
• Antroje dienos pusėje valgykite lengvai virškinamą maistą;
• Vakarienę valgykite 3 valandas iki miego (apie 18-19 val.)
• Venkite prieš miegą valgyti angliavandeningo maisto;
• Prieš valgį ir pavalgius pailsėkite;
• esant stipriam kosuliui, nevalgykite, o valgykite tada, kai kosulys susilpnėja ir pranyksta;
• išlaikykite optimalų kūno svorį.

 

Sergančiųjų bronchektaze matinimasis

Bronchektazė – tai bronchų išsiplėtimas su pūlinga gausia skreplių sekrecija.

Simptomai:

• ankstyvas rytinis kosulys;
• (priepuolinis) kosulys;
• dusulys;
• gausūs, dvokiantys ir pūlingi skrepliai;
• duslus kvėpavimo garsas;
• svorio mažėjimas, nuovargis;
• plaučių uždegimas;
• karščiavimas;
• dažnas pulsas, pamėlynavimas;
• sumažėjęs kraujospūdis;
• nerimas;
• sumažėjęs skysčių kiekis organizme;

 

Dažniausiai pasitaikančios maitinimosi problemos:

• padidintas energijos išeikvojimas (dažnas kvėpavimas, lėtinė infekcija, vaistų vartojimas);
• energijos poreikių padidėjimas;
• ryjimo funkcijos sulėtėjimas;
• skonio pokyčiai dėl vaistų vartojimo;
• nevalgumas, susijęs su lėtine liga ir ankstyvas sotumo jausmas;
• sumažėjęs vartojamo maisto kiekis (ribojamas skysčių kiekis, paviršutinis kvėpavimas, nevalgumas, susijęs su lėtine liga ir ankstyvas sotumo jausmas);
• virškinimo diskomfortas;
• apsunkinta maisto gamyba dėl nuovargio bei esančių simptomų / požymių .

              

Dietos tikslinimas ir pritaikymas

Bendri nurodymai:

• pasiekite ir išlaikykite optimalų kūno svorį;
• laikykitės padidintos baltymų ir kalorijų kiekio dietos reikalavimų, pagal jūsų individualius maistinių medžiagų ir kalorijų poreikius;
• dietą reikėtų tikslinti pagal atsiradusius simptomus ir požymius;
• valgykite įvairius mėgiamus biologiškai vertingus produktus;
• išgerkite skysčių reikiamą kiekį – 2-3 l/d., jei nėra kontraindikacijų;
• valgymo režimas – valgyti dažnai, reguliariai – 4-5 kartus per dieną, po mažai, lėtai, gerai sukramtykite maistą;
• 60 % raciono suvalgyti pirmoje dienos pusėje, antroje dienos pusėje valgyti lengvai virškinamą maistą;
• vakarienę valgyti tris valandas iki miego (apie 18-19 val.);
• vengti prieš naktį valgyti angliavandeningo maisto;
• prieš valgį ir pavalgius pailsėti;
• esant stipriam kosuliui, nevalgyti. Valgyti tada kai kosulys susilpnėja ar pranyksta.

 

 

Sergančiųjų lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (LOPL) maitinimasis

 LOPL yra pasėkmė ligų – emfizemos, bronchinės astmos, lėtinio bronchito ir kt. Dažniausiai tokių ligų priežastis yra rūkymas. Ligos simptomai:

• pasunkėjęs kvėpavimas;
• dažnas deguonies stygius kraujyje (hipoksemija);
• sutrikusi įkvėpimo ir iškvėpimo funkcija, dažnesnis paviršutinis kvėpavimas.

 

Problemos:

• gyvenimo kokybės blogėjimas dėl LOPL;
• oro tėkmės ribotumas (iš dalies grįžtamas), kuris dažnai būna progresuojantis;
• plaučių uždegiminis procesas;
• kosulys, skreplių išsiskyrimo padidėjimas;
• plaučių hipertenzija ar plautinė širdis;
• diafragmos raumenų silpnumas;
• vaistų vartojimas;
• maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimas (malabsorbcija);
• nevalgumas;
• liesėjimas;
• mitybos nepakankamumas.

 

Mitybos nepakankamumo atsiradimo priežastys:

• pagrindinės medžiagų apykaitos energijos išeikvojimo padidėjimas;
• energijos poreikių padidėjimas;
• gydymas vaistais;
• skonio pokyčiai dėl vaistų vartojimo;
• dusulys;
• ankstyvas sotumo jausmas ir nevalgumas;
• rijimo funkcijos sulėtėjimas.

 

Prieš tikslinant ir pritaikant dietą reikėtų skirti dėmesį svorio pokyčiams, vartojamiems maisto produktams, maitinimosi įpročiams, maisto papildų vartojimui, virškinimo funkcijos bei skonio ir uoslės sutrikimams.

Reikėtų skirti dėmesį sergančiojo fizinei ir psichinei galimybei maitintis namuose, ar yra finansinių suvaržymų.

Sergančiųjų LOPL suvartojamo maisto kiekis yra mažas. Rytais gali būti galvos skausmai ir svaigimas dėl anglies dioksido kiekio kraujyje padidėjimo. Be to, reikėtų atsižvelgti į visų atsiradusių simptomų ir požymių – nuovargio, nevalgumo, apsunkinto ar sutrikusio kramtymo ir rijimo dėl dusulio, pasunkėjusio kvėpavimo, vidurių užkietėjimo dėl mažo skaidulinių medžiagų kiekio vartojimo, viduriavimo dėl pablogėjusios žarnų peristaltikos – atsiradimo priežastis.

Energijos išeikvojimas paprastai būna padidėjęs. Tai yra susiję su kvėpavimo takų komplikacijomis, įskaitant kvėpavimo takų įvairaus laipsnio nepraeinamumą. Energijos padidinti poreikiai reikalingi dažnam kvėpavimui – papildomam plaučių darbui ir kt. atsiradusioms komplikacijoms.

Maitinimosi problemos:

• mažas suvartojamo maisto kiekis;
• nevalgumas;
• vidurių užkietėjimas;
• viduriavimas;
• padidėjęs energijos išeikvojimas;
• padidinti energijos poreikiai;
• mitybos nepakankamumas /klinikinis išsekimas;
• skysčių nesilaikymas.

 

Dietos tikslinimas ir pritaikymas

Tikslas:

• išlaikyti optimalų kūno svorį;
• reguliuoti nevalgumą;
• reguliuoti kūno svorio pokyčius;

 

Bendri nurodymai:

• įprastinis maitinimasis yra tinkamiausias;
• tinkamas, adekvatus maitinimasis, skysčių vartojimas bei skaidulinių medžiagų vartojimas gerina virškinimo trakto veiklą:
• esant blogam apetitui reikėtų gerinti apetitą,
• turi būti geras poilsis prieš valgį;
• valgyti mažomis porcijomis kaloringą maistą
• vartoti vaistus pavalgius;
• maisto patekimo į kvėpavimo takus prevencijai – parinkti tinkamą valgymui pozą, valgyti malonioje, ramioje aplinkoje;
• esant sergančiajam neįgaliam, patarnautojas turėtų apiprekinti sergantįjį ir jam pagaminti maistą;

 

Dietos tikslinimas:

• laikytis padidinto baltymo ir kalorijų kiekio dietos reikalavimų;
• energijos poreikiai yra padidėję: senstant rekomenduojama 10–20 % didinti energijos poreikius dėl pagreitintos medžiagų apykaitos (padidėjęs respiratorinių raumenų darbas):

o vyrams – 2000–2400 kcal/d.;

o   moterims – 1700–2000 kcal/d.

• Baltymo kiekį reikėtų didinti – 1,0–1,5 g/kg optimaliam kūno svoriui ar 15-20% bendro kaloringumo;

      Esant baltymų stokai, pasitarus su gydytoju, vartokite baltymingų maisto papildų;

• riebalų racione turėtų būti 30-35 % bendro kaloringumo. Esant ūminiam periodui, trumpam laikui laikykitės padidinto riebalų kiekio dietos reikalavimų - maistas sotesnis, suvalgoma mažiau, greitėja skrandžio ištuštėjimas;
• angliavandenių poreikiai – 55–60 % bendro energijos poreikio.

 

Vitaminų ir mineralų poreikiai priklauso nuo individualių asmens poreikių, kitų ligų, plaučių ligų gydymo vaistais, svorio pokyčių ir kaulų mineralų tankio. Rūkantiesiems reikalingi papildomi vitamino C kiekiai.

               Sergantiesiems LOPL labai svarbu magnis ir kalcis.

Esant plautiniai širdžiai ir skysčių kaupimuisi ribojamas natrio ir kalio kiekis. Vartojant šlapimą varančius vaistus, reikėtų didinti kalio kiekį racione.

 

Dietos pritaikymas:

• Valgykite įvairų maistą;
• Mažinkite porcijų dydį (dėl diafragmos raumenų silpnumo);
  • kaupiantis dujoms virškinimo trakte ribokite produktus, skatinančius padidintą dujų gamybą,

• pagal poreikius pasirinkite įprastinio maisto konsistenciją;
• pagal poreikius, pasitarus su šeimos gydytoju, gydytoju dietologu ar dietistu, galima vartoti gatavų koreguotos konsistencijos maisto papildų, mišinių;
• valgykite po mažai, lėtai, gerai sukramtant maistą, malonioje aplinkoje;
• didinkite valgymų skaičių per dieną – ne mažiau kaip 5–6 valgymai vietoj gausių trijų. Tą patį maisto kiekį suskirstyti mažesnėmis porcijomis, taip išvengiant nuovargio valgant ir pavalgius. Valgykite lėtai, reguliariai.

• 60 % raciono suvalgyti pirmoje dienos pusėje, antroje dienos pusėje valgyti lengvai virškinamą maistą;
• vakarienę valgykite tris valandas iki miego (apie 18-19 val.);
• venkite prieš naktį valgyti angliavandeningo maisto;
• prieš valgį ir pavalgius pailsėkite;
• esant stipriam kosuliui, nevalgykite. Valgykite tada, kai kosulys susilpnėja ar pranyksta;

 

Maisto parinkimas:

• valgykite 3–4 kartus per dieną vaisių, ypač turinčių daug vitamino E (pvz., apelsinų, kivių, mandarinų, braškių), 2 kartus per dieną žalių daržovių: špinatų, salotų lapų ir kt. (1 porcija salotų –    200 g nuvalytų ar nuluptų vaisių ar daržovių);
• vartokite žuvies patiekalų 2–3 kartus per sav. (2 kartus raudonos). 1 porcija – 200–250 g žuvies;
• vartokite augalinių aliejų, ypač šalto spaudimo, pvz. linų sėmenų aliejaus;
• išgerkite reikiamą pagal poreikius skysčių kiekį– iki 8 puodukų;
• daugiau gerkite tarp valgymų, nes geriant valgant gali atsirasti ankstyvas sotumo jausmas
• venkite vartoti produktų, kurie gali būti šleikštulio ir maisto košelės atpylimo į burną priežastimi: šokolado, labai riebių produktų ir kt.;
• vengti vartoti dujų susidarymą skatinančių produktų (ankštinių, kopūstinių daržovių ir kt);
• venkite labai karšto ar šalto maisto, nes tai gali sukelti kosulį;
• mažinkite druskos kiekį maiste – suvartokite ne daugiau kaip 2,5 g per dieną. Vietoj jos vartokite prieskonines daržoves, prieskonius bei prieskoninius žalumynus (čiobrelį, petražoles, raudonėlį, peletrūną, papriką, muskatus, kmynus ir kt.);
• jei jums yra paskirta bedruskė dieta, nesūdykite maisto ir nevartokite gatavų produktų, pagamintų su druska (atidžiai perskaityti gatavų maisto produktų etiketes), vartokite šviežius natūralius ar šaldytus produktus;
• venkite angliarūgšte prisotintų gėrimų;
• jei nepatenkinami elektrolitų, vitaminų bei mineralų poreikiai dėl įvairių priežasčių, pvz., maistas monotoninis, maisto netoleravimas, maisto alergijos ir kt., vartokite atitinkamus maisto papildų (kaloringus, baltymingus ar skirtingos maisto konsistencijos);
• jei įprastiniu būdu nepatenkinami maistinių medžiagų ir energijos poreikiai, gydytojo nurodymu gali būti taikomas dirbtinas maitinimas;
• išlaikykite optimalų kūno svorį;
• būkite fiziškai aktyvius;
  • jei yra lydinčių susirgimų – širdies kraujagyslių ar inkstų ligų, vėžys ar cukraligė – dieta turėtų būti gydytojo dietologo tikslinama ir pritaikoma, atsižvelgiant į jūsų sveikatos būklę,simptomus ir požymius.

 

 Turintieji emfizemą dažniausiai yra išsekę, o sergantieji lėtiniu bronchitu yra optimalios kūno masės ar nutukę.

Sergantiesiems emfizema liesėjimą gali sukelti:

• Nevalgumas;
• paviršutinis kvėpavimas,
• virškinamojo trakto sutrikimai;

Dietos tikslinimo ir pritaikymo tikslas:

• stabdyti liesėjimą;
• palengvinti kramtymą ir rijimą, parenkant tinkamą maisto konsistenciją;
• apsaugoti nuo skysčio netekimo ir vidurių užkietėjimo;

         Esant infekcijai, mitybos nepakankamumas progresuoja. Būtina gerinti apetitą, nes sulėtėjus žarnų peristaltikai ir pablogėjus virškinimui, pablogėja apetitas, atsiranda nevalgumas.

Dietos tikslinimas ir pritaikymas:

• laikytis padidinto baltymų ir kalorijų kiekio dietos reikalavimų. Maistinė ir energinė vertė – baltymų 15-20 %, riebalų 30-40 %, angliavandenių 40-50 % bendro kaloringumo;
• rekomenduojamas tirštas trintas maistas;
• Venkite valgyti dujų susidarymą skatinančių daržovių. Vartoti tik tas, kurios toleruojamos. Valgykite daugiau maistą, kuriame yra omega 3 riebalų rūgščių (galima valgyti makrelę, tuną ir kitas žuvis);
• Pasikonsultavus su gydytoju, galima vartoti vitaminus A ir C, vitaminų B kompleksą, magnį;
• valgykite po nedaug ir dažnai koncentruotą maistą, kad sergantysis nepavargtų. Tinka įvairūs maisto plakiniai ir kokteiliai;
• gerkite daug skysčių, ypač jei karščiuojate. Dažniausiai skiriama 1 ml/1 kcal. Tai būtų 8 ir daugiau puodelių skysčių per dieną (1 puodelis – 220 g);
• esant patinimams, ribokite natrį (stalo druską) ir didinkite kalio kiekį;
• laipsniškai didinkite skaidulinių medžiagų kiekį (kvietinių sėlenų, slyvų sulčių, valgykite papildomą kiekį vaisių ir daržovių) racione;
• geriau virkite vištienos sultinius nei daržovių nuovirus (geriau toleruojami );

Jūs turėtumėte laikytis kai kurių reikalavimų:

• tausokite energiją gaminant maistą;
• valgykite biologiškai vertingus baltymingus ir kaloringus produktus;
• pailsėkite prieš ir po valgio, valgykitei lėtai;
• gaminkite nedideliais kiekiais patrauklų maistą;
• valgykite šiltą maistą, nes šaltas ar karštas maistas yra kosulio priežastis;
• ribokite skysčių vartojimą valgant, nes tai sukelia ankstyvą sotumo jausmą ir sumažina suvartojamo maisto kiekį;
• būkite fiziškai aktyvus;
• vartokite antioksidantinius vitaminus (pasitarus su gydytoju).
  

 

Literatūra

Petkevičienė L. Dietetikos praktika: mokomoji knyga. – Vilnius: Homoliber, 2008. – 600p.