Vegetarinė (Pv) ir veganinė (VD) dieta

Parengė med. dr. L.Petkevičienė

Dietos tikslas: visavertė dieta.

Indikacijos. Skiriama pacientams, kurie dėl sveikatos, maitinimosi įpročių, religinių įsitikinimų ar dėl tam tik­rų pažiūrų valgo tik arba iš dalies augalinį maistą.

Nė vienai pacientų/klientų grupei, išskyrus sergančiuosius Vilsono liga (skiriama sumažinto vario kiekio die­ta - laktovegetarinė), šiuo metu vegetarinė dieta kaip gydomoji netaikorna. Ją pacientai pasirenka savo noru.

Vegetarinės dietos klasifikacija:

  • visiški vegetarai (veganai): valgo tik augalinį maistą;
  • vaisių vegetarai: valgo tik šviežius ar džiovintus vaisius, riešutus, medų, augalinį aliejų;
  • laktovegetarai: valgo augalinį maistą, pieną ir jo produktus;
  • laktoovovegetarai: valgo augalinį maistą, kiaušinius, pieną ir jo produktus;
  • pusiau vegetarai: kartais vartoja gyvūninius produktus (išskyrus raudoną mėsą).

 Dietos principai:

  • vegetarinėse dietose yra daug skaidulinių medžiagų, mažai riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio. Jos yra mažai kaloringos, todėl individualiai parenkami produktai optimaliai kūno masei ir sveikatai palaikyti;
  • skirti grūdinių produktų kartu su riešutais, sėklomis ar įvairiomis tamsiai žalios spalvos daržovėmis;
  • skirti sojų pieno organizmui aprūpinti baltymais, riboflavinu, kalciu, vitaminu B2 ,geležimi, cinku;
  • papildomai skirti vitamino B12 ir geležies, nes vegetarinėje dietoje jų yra mažai;
  • pagal indikacijas ir poreikius vartoti maisto papildus;
  • vengti alkoholinių gėrimų.

Valgymo režimas: valgyti 4-6 kartus per dieną.

Dieta nevisavertė. Indikuotini maisto papildai nutrientų poreikiams patenkinti.

Tie, kurie renkasi vegetarinę dietą gydymo tikslams, paprastai nevartoja rafinuoto cukraus ir smulkiai maltų miltų, o vietoj įprastos druskos vartoja jūros druską.Taip maitinantis gaunama daugiau skaidulinių medžiagų,vi­taminų A, C ir E. Šioje dietoje nebūna daug riebalų. Yra daug vegetarinės dietos atmainų, dažniausios jų -lakto­vegetarinė dieta, laktoovovegetarinėir veganinė dieta.

Laktovegetarinė dieta. Dauguma vegetarinės dietos besilaikančių pacientų/klientųrenkasi šią  atmainą.Ją su­daro augaliniai ir pieno produktai. Šioje dietoje labai svarbūs grūdiniai produktai, nes gera žarnos funkcija - svei­katos pagrindas. Vengtina alkoholio, kavos ir arbatos, rekomenduojama saikingai vartoti prieskoningą maistą.

Sveikiems žmonėms rekomenduojama 0,8-1,0 g/kg baltymų per dieną, arba 12 % viso energijos kiekio, kuris patenkinamas vartojant pieno (geriau rūgštaus) produktus, sojų pupeles, ankštinius, riešutus, sėklas bei grūdinius produktus. Baltymų kokybė užtikrinama, jei pieno produktų vartojama kiekvieno valgymo metu. Jei baltymų kie­kis padidėja po operacijos ar dėl ligos, jį gana lengvai galima patenkinti vartojant daugiau pieno produktų kiek­vieno valgymo metu. Būtina apskaičiuoti baltymų kiekį patiekiamame maiste.

Pagrindinis angliavandenių šaltinis - grūdiniai produktai, šakniavaisiai, ankštiniai, daržovės, vaisiai ir uogos. Vaisių ir daržovių vartojama gausiai, daugiausiai žalių.jų porcija patiekiama prieš karštą patiekalą. Rekomenduo­jama vaisių ir daržovių netiekti kartu, todėl vaisių rekomenduojama valgyti prieš pusryčius kaip tarpinį valgymą, o prieš visus kitus valgymus patiekiamos daržovės.

Fitino rūgštis, kurios pasitaiko sėklose, grūdiniuose, ankštiniuose ar riešutuose, trukdo organizmui įsisavinti cinką, kalį ir kalcį, nes susidaro netirpūs fitatai.

Taikant laktovegetarinę dietą rekomenduojama vartoti šalto spaudimo augalinius aliejus, pvz., linų sėmenų, saulėgrąžų, sojų, kukurūzų bei sezamų. Alyvų aliejus rekomenduojamas kepimui. Daugelis laktovegetarų vartoja ir sviestą. Iš riebalų gaunamos energijos kiekis neturėtų viršyti 30 % visos rekomenduojamos energijos.

Laktoovovegetarinė dieta (be mėsos ir žuvies). Tai tokia dieta, kurioje, be daržovių bei pieno, dar vartojami ir kiaušiniai. Kitais atžvilgiais ši dieta panaši į laktovegetarinę.

Indikacijos. Etninės, religinės ar asmeninės priežastys, antipatija žuvies/mėsos patiekalams.

Dietos principai: eliminuati mėsą, žuvį ir jos gaminius, žvėrieną ir paukštieną.

Dieta visavertė, subalansuota.

Veganinė dieta (VD). Šią dietą sudaro grūdiniai,riešutai, sėklos, ankštiniai, šakniavaisiai, daržovės, vaisiai ir uo­gos - nėra jokių gyvūninių produktų. Rekomenduojamas toks energijos pasiskirstymas: 70 % iš angliavandenių, 20 % iš riebalų, 10 % iš baltymų. Mažas baltymų ir riebalų kiekis šioje dietoje neatitinka Respublikinio mitybos centro reikalavimų,todėl šių dietų nesiūloma naudoti gydymo įstaigose. Dieta netinka esant uždegimui, blogam apetitui ar po operacijų. Be to,joje mažai vitaminų B2, B12 ir D, todėl indikuotini maisto papildai. Vartojama dau­giau tų pačių produktų, kaip ir laktovegetarinėje dietoje, išskyrus pieno produktus ir kiaušinius. Tai reiškia, kad maistą reikia ruošti taip, jog vieni baltymai papildytų kitus. Pvz., ankštinių baltymus gali papildyti grūdinių pro­duktų arba riešutų baltymai, o grūdinių produktų baltymus -ankštinių ar riešutų baltymai.

Nerekomenduojama vartoti laisvų riebalų, jie turi būti natūrali produkto dalis. Todėl rekomenduojama, kad riebūs maisto produktai, pvz., riešutai, sėklos, alyvuogės ar avokadai sudarytų nuo 1/10 iki 1/6 viso maisto kiekio. Aliejaus reikėtų vartoti labai mažai, tai reiškia, kad maisto nereikėtų dažnai kepti keptuvėje.

Norint tinkamai aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis, produktus būtina parinkti itin rūpestingai. Kiekvieno valgymo metu svarbu derinti kelių rūšių baltymus, kad susidarytų palankus aminorūgščių derinys, lei­siantis geriau panaudoti baltymus.

Svarbiausi baltymų šaltiniai veganinėje dietoje yra:

  • ankštiniai, ypač sojų pupelės ir jų produktai; taip pat ir kitų rūšių pupelės, žirniai bei lęšiai;
  • grūdiniai produktai, ypač pagaminti iš sveikų grūdų arba rupaus malimo miltų. Duonai ir košei patartina maišyti kelių rūšių grūdus: rugius, kviečius ir avižas, pridėti sojų miltų, kviečių sėlenų, grikių ar sezamų sėklų. Tinka neapdoroti arba garais apdoroti ryžiai, kukurūzai bei rupūs kukurūzų miltai.

Valgymų metu tai pat reikėtų vartoti bulvių, daržovių,vaisių ir aliejaus ar augalinio margarino. Iš daržovių la­biausiai rekomenduojami špinatai, brokoliai, žalieji žirneliai bei įvairių rūšių kopūstai. Šios daržovės, sezamų sėk­los su luobele, riešutai bei erškėtuogės yra pagrindinis šios dietos kalcio šaltinis.

Cinko ir seleno gaunama iš rupaus malimo miltų, kruopų bei rupios duonos. Laikantis šios dietos, reikėtų va­dovautis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir taikant laktovegetarinędietą. .

Galimos problemos. Svarbiausia užtikrinti, kad dietoje būtų pakankamai maistinių medžiagų, nes taikant vega­ninę dietą sunku patenkinti baltymų ir vitaminų poreikį.