Sergančiųjų reumatoidiniu artritu (RA) ir osteoartritu (OA)
organizmo mitybos sutrikimų priežastys

 Dr. Laisvūnė Petkevičienė

Kas yra reumatoidinis artritas?

Reumatoidinis artritas (RA) – tai lėtinė progresuojanti už-degiminė sąnarių liga, dažniausiai pažeidžianti smulkiuosius sąnarius bei kitus audinius ir organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus, akis ir kt. Reumatoidinio artrito pažeistuose sąnariuose vyksta lėtinis uždegimas, sąnarių sandaros irimas, atsiranda vidinio dangalo (sinovijos) uždegimas. Uždegimo metu patinsta sąnariai. Kai sunyksta sąnario ertmė, kaulai tarpusavyje liečiasi, trinasi. Dėl to atsiranda skausmas ir sumažėja sąnario lankstumas.

Reumatoidinio artrito priežastys nežinomos. Manoma, kad juo susergama dėl autoimuninės sistemos ligų, kiti veiksniai – paveldimumas, infekcija ar trauma. Reumatoidinėms ligoms būdinga skausmas, jungiamojo audinio ar sąnarių pokyčiai. Dažniausiai pakenkiamas tarpinis (intersticinis) audinys, kraujagyslės, kremzlės, kaulai, sausgyslės ir raiščiai, sąnarių paviršiaus  tepalinės plėvės (sinovijinės) membranos.

Reumatoidinis artritas turi dvi ligos fazes – ankstyvąją ir vėlyvąją. Ankstyvojoje fazėje pasireiškia ūminis sąnarių uždegimas, vėlyvojoje – antrinė osteoartrozė ir sąnario deformacija. Dažniausi simptomai: sąnario patinimas, skausmas, rytinis sustingimas. Ligai būdingi atoslūgiai (remisijos) ir atkryčiai, lėta eiga ir laipsniškas progresavimas. Ūminiai artritai yra trumpalaikiai. Lėtinis artritas yra susijęs su pasikartojančiais atoslūgiais.

 

Kaip reumatoidinis artritas veikia sergančiojo įmitimą?

Pakenkti sąnariai mažina fizinį aktyvumą, sunkėja apsirūpinimas maistu, apsunkinta maisto gamyba, maitinimasis. Esant smilkininio kaulo, susijusio su apatinio žandikaulio sąnariu, pakenkimui, sutrinka kramtymas ir rijimas. Dėl netinkamo maitinimosi blogėja sergančiojo sveikata, gali mažėti kūno svoris, atsirasti mitybos nepakankamumo rizika, nes sergantiesiems reumatoidiniu artritu dėl uždegiminio proceso padidėja energijos, gaunamos iš baltymų, poreikis.

Kokios yra sergančiųjų reumatoidiniu artritu mitybos nepakankamumo priežastys?

Ligos aktyvumas blogina apetitą. Dėl nejudrumo ir sąnario deformacijos sergantieji tampa fiziškai neįgalūs. Daugelis jų maitinasi neadekvačiai. Dėl to gali būti įvairių maistinių medžiagų stygius. Sergantiesiems reumatoidiniu artritu dažnai būna geležies stokos mažakraujystė (dėl neadekvačios dietos ar kraujavimo iš virškinimo trakto vartojant nesteroidinius priešuždegiminius vaistus). Mažakraujystė gali atsirasti ir paūmėjus ligai, nes sisteminis uždegimas slopina hemoglobino gamybą. Jei artritas yra sėkmingai gydomas, uždegimas silpnėja, hemoglobino gamyba gerėja.

Vartojant steroidinius hormonus didėja cinko, kalcio ir magnio išsiskyrimas su šlapimu. Dėl sumažėjusio albumino kiekio organizme būna mažiau baltymų. Vartojant steroidus gali padidėti gliukozės kiekis kraujo serume bei kūno svoris. Dėl uždegiminio proceso pagreitėja medžiagų apykaita, didėja kai kurių maistinių medžiagų poreikiai.

Progresuojant artritui, atsiranda vitamino D stoka. Priežastys nėra žinomos. Aprūpinti organizmą reikiamu vitamino D kiekiu pagal poreikius, pasitarus su gydytoju, galima vartojant žuvies taukus arba vitaminų preparatus. Esant vitamino C stokai reikėtų valgyti reikiamą kiekį vaisių ir daržovių, kurios patenkintų vitamino C poreikius ir nereikėtų vartoti maisto papildų. Greitai progresuojant artritui gali atsirasti seleno stoka. Be įprastinio maisto (mėsa, žuvis), pasitarus su gydytoju, galima vartoti seleno turinčius preparatus.

Skonio pokyčiai atsiranda dėl kserostomijos, nosies gleivinės sausumo (džiūvimo), o antrinė disfagija (springimas) – dėl ryklės ir stemplės gleivinės sausumo. Dėl vaistų vartojimo, nuovargio ir skausmo blogėja apetitas, suvalgomas mažesnis maisto kiekis. Apetito pokyčių dažniausiai atsiranda dėl gydymo medikamentais. Priešuždegiminiai vaistai gali turėti šalutinį poveikį. Jie dažnai trikdo skrandžio, kepenų ir inkstų veiklą. Dėl to kartais jaučiamas šleikštulys, irzlumas ar galvos skausmas. Kai kurie vaistai gali būti vidurių užkietėjimo ar vėmimo priežastimi. Dažniausiai šalutiniai reiškiniai – šleikštulys ir skrandžio opa. Taikant gydymą, svarbu medikamentus vartoti valgio metu.

Virškinimo trakto gleivinės pokyčiai veikia maisto virškinimą ir įsisavinimą (absorbciją). Reumatoidinis artritas ir medikamentinis jo gydymas veikia visą virškinimo traktą – nuo burnos ertmės iki storosios žarnos. Dėl netinkamo maitinimosi gali keistis svoris – nevalingas svorio mažėjimas.

Įmitimą galima gerinti adekvačia dieta. Racionas turėtų būti subalansuotas, maistas lengvai virškinamas. Valgymas po mažai ir dažnai toleruojamas geriau nei valgymas gausiai ir retai. Patartina gaminti tokį maistą, kuriame yra pakankamai biologiškai vertingų maistinių medžiagų (nutrientų). Esant jų stokai, pasitarus su gydytoju, gali būti vartojami maisto papildai, užtikrinantys adekvatų būtinų maistinių medžiagų kiekį.

 

Svarbu žinoti:

• RA yra autoimuninis uždegiminis sutrikimas, kurio pasekmė – jungčių destrukcija, raumenų nykimas ir daug kitų įvairių pokyčių;
• RA gydymui vartojama daug įvairių vaistų, kurie daro poveikį maitinimuisi;
• ligos ar jos gydymo pasekmė, sergantiesiems RA, yra padidėjusi mažakraujystės, osteoporozės, nutukimo ir kardiovaskulinių ligų rizika.

 

Kodėl ypač svarbus tinkamas maitinimasis sergantiems reumatoidiniu artritu?

Sergantieji RA priklauso asmenų, kuriems gali atsirasti mitybos nepakankamumas, rizikos grupei, nes:

• skausmas ir negalia, susiję su ligos paūmėjimu, esant ilgalaikei eigai su atsiradusia depresija, gali bloginti apetitą ir maisto vartojimą.
• apsunkintas judėjimas, susijęs su skausmu ir sąnarių deformacija, mažina fizinį aktyvumą, todėl kinta maisto pasirinkimas;
• vaistų vartojimas gali didinti kai kurių maistinių medžiagų (nutrientų) poreikį ar mažinti jų įsisavinimą; šalutinis vaistų poveikis taip pat turi įtakos apetitui.

Sergantieji RA yra rizikos grupės asmenys, kuriems dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo bei vartojamų hormonų (kortikosteroidų) poveikio gali didėti kūno svoris. Kortikosteroidai didina cinko, kalcio ir fosforo išsiskyrimą su šlapimu, dėl to kyla osteoporozės atsiradimo rizika. Patarimų tinkamo maitinimosi klausimais tikslas – mažinti tokią riziką. Kai kuriais atvejais, pasitarus su gydytojais, būtina vartoti mineralų ir vitaminų papildus.

 

Kokią dietą pritaikyti sergantiesiems reumatoidiniu artritu?

Sergantiesiems reumatoidiniu artritu maitinimosi plane numatomas šalintinės (eliminacinės) dietos planas. Sergantysis RA šalina iš dietos vieną ar kelis maisto produktus. Praėjus 3–4 savaitėms, iš raciono pašalintus maisto produktus vėl leidžiama vartoti. Stebima, ar toks maistas nėra įvairių ligos paūmėjimo simptomų priežastis. Jei taip, reikėtų vengti tokių produktų. Tyrimais įrodyta [1], kad laikantis šalintinės dietos, sumažėja tik skausmas, bet nepagerėja fizinis aktyvumas ir nepranyksta sąnarių sąstingis.

Jeigu ligos aktyvumas nežymus arba yra vidutinis, sergančiajam galima taikyti standartinės dietos reikalavimus pagal indvidualius maistinių medžiagų ir energijos fiziologinius poreikius. Jei ligos aktyvumas didelis, didėja energijos ir baltymų poreikis. Neaprūpinant organizmo reikiamu maistinių medžiagų kiekiu, pradeda mažėti raumenų masė ir kūno svoris. Šį procesą galima pristabdyti, vartojant daugiau baltymingo maisto, prieš tai pasitarus su gydytoju. Būtina stebėti kūno svorio pokyčius – nuolat tikrinti kūno svorį.

 

Kas yra osteoartritas?

Osteoartritas (OA) yra viena iš artrito formų. Dažniausiai jis pasireiškia kūno svorį laikančiuose sąnariuose – stuburo ir kojų. Osteoartritas yra susijęs su amžiumi. Tai pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių problema. OA protarpiniai ūminiai simptomai yra gerai žinomi, tačiau jų atsiradimo priežastys nėra aiškios. Dažniausiai tai būna susiję su netinkamu maitinimusi.

Pagrindinė artritų problema yra sąnario kremzlės, kuri dengia kaulų galus, vienalytiškumo, tamprumo, elastingumo pokyčiai. Tokie pokyčiai turi įtakos sąnarių slydimui virš vienas kito ir amortizavimui.

Osteoartritas (OA) dažniau vadinamas osteoartroze ar artroze, nes jam būdingesni degeneraciniai sąnario pakitimai nei uždegimai, kurie dažnėja su amžiumi.

Artrozė (osteoartrozė, osteoartritas, liaudyje vadinamas druskų nusėdimu) – tai neuždegiminė degeneracinė sąnarių ir stuburo liga, kuria sergant labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Ja dažniau serga moterys nei vyrai.

Kokios osteoartrito atsiradimo priežastys?

• Paveldėjimas;
• persirgti ūminiai artritai;
• medžiagų apykaitos pokyčiai;
• nutukimas;
• amžius;
• klimatas;
• lytis ir kt.;
• trauma;

 

Koks yra pagrindinis skirtumas tarp OA ir RA?

Sergantiesiems osteoartritu (OA) dažniausiai pažeidžiami stambieji sąnariai: klubo, kelių ir stuburo, o sergantiesiems reumatoidiniu artritu (RA) dažniau pažeidžiami smulkieji sąnariai.

 

Kokie asmenys dažniau serga osteoartritu?

Osteoartritu dažniau serga nutukę asmenys nei turintieji optimalų kūno svorį.  Nutukimas yra papildomas svoris sąnariams. Per didelis kūno svoris didina sąnarių skausmą ir varžo judesius. Tokie asmenys dažnai dėl sąnarių skausmų vengia fizinių pratimų ir mažai juda. Kuo didesnis kūno svoris, tuo sunkiau vaikščioti, tuo skausmingesnis kiekvienas žingsnis, nes sąnariai yra mažiau lankstūs. Be to, nutukimas yra daugelio kitų ligų priežastis: padidėjusio kraujospūdžio, cukrinio diabeto, širdies ligų ir kt. Dėl to būtina mažinti kūno svorį. Sergantiesiems osteoartritu kūno svoris mažinamas individualiai, nes liga mažina galimybę didinti energijos išeikvojimą fizinių pratimų metu. Fizinis aktyvumas yra būtinas, nepaisant klubo ar čiurnos sąnario skausmų, ypač naudinga vaikščioti.

 

Kokie yra osteoartrito simptomai ir požymiai?

OA apsunkina vaikščiojimą, galimybė vakščioti laipsniškai blogėja per kelis mėnesius ar metus. Pagrindiniai požymiai yra sąnario sustingimas ir nelankstumas bei skausmas. Skausmas yra stipresnis judinant sąnarį ir vakarėjant. Sąnario sustingimas ir nelankstumas susilpnėja pradėjus judėti. Sąnariai sunkiai lankstosi, judinant girdimas jų girgždėjimas ar traškėjimas. Dažnai sąnariai atrodo patinę. Raumenys apie sąnarį būna plonesni. Bendrą raumenų silpnumą galima stiprinti įvairiais specialiais pratimais, konsultuojantis su specialistais.

Simptomai sergant OA dėl neaiškių priežasčių būna įvairūs. Jie gali pasireikšti ramybės būsenoje ar naktį. Sąnarių skausmai gali atsirasti po fizinių pratimų ir keičiantis oro sąlygoms. Oro permainos (kylant ar krentant atmosferos slėgiui) turi įtakos sąnariams – stiprėja skausmas. Kitiems asmenims sąnarių skausmą stiprina fizinis aktyvumas. Skausmas gali būti susijęs su judėjimu – skauda vaikščiojant. Be to, skausmas gali atsirasti, kai tam tikram sąnariui, kelio ar klubo, tenka krūvis – lipant laiptais aukštyn ar žemyn, lipant į automobilį, sėdant ar maunantis kojines, aunantis batus. Tokie simptomai riboja asmens savarankiškumą judėti, jis tampa priklausomas nuo kitų.

OA yra dažniausia neįgalumo priežastis. Tai degeneratyvinė rankų, kelių, šlaunikaulio ar stuburo liga. Pasekmės – skausmas ir sąnarių sustingimas bei nelankstumas, deformacija ir neįgalumas laipsniškas sąnario kremzlių pagalvėlių, kurios yra abiejuose kaulų galuose, nykimas. Dėl to jos trinasi viena į kitą, o tai yra skausmo, sutinimo, uždegimo ir pablogėjusių judesių priežastis. Naujas kaulinis audinys gali būti gaminamas žemiau nusidėvėjusios kremzlės. Rezultatas – peraugimas į pentinus ir padidėjęs kaulinių išaugų (osteofitų) augimas, kurios vėliau deformuoja sąnarį ir judant atsiranda pasikartojantis skausmas. Paprastai liga progresuoja asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Dažnai tai siejama su fiziologiniais amžiaus pokyčiais.

Be to, OA gali atsirasti dėl traumos ar uždegiminių sąnario pokyčių. OA yra dinaminis procesas, kuris periodiškai gali paūmėti.

Sergantieji OA turi daug problemų, susijusių su maitinimusi. Daugelis sergančiųjų yra pagyvenę, kartais gyvenantys vieni ar (ir) esantys vieniši, silpnos sveikatos. Stiprus skausmas ir neįgalumas yra susiję su dauginiu OA ir yra rizikos veiksniai mitybos nepakankamumui atsirasti. Kita vertus, sumažėjęs judrumas ir netinkami maitinimosi įpročiai gali būti antsvorio ar nutukimo priežastis.

 

Išvados:

• OA yra viena pagrindinių neįgalumo priežasčių;
• judrumą ir gyvenimo kokybę gali pagerinti dauginė įvairių specialistų priežiūra, įskaitant skausmo vadybą, individualias fizinių pratimų programas ir dietos tikslinimą (koregavimą) bei pritaikymą (adaptavimą);
• sergančiojo aprūpinimas adekvačia dieta turėtų būti nutukimo ar mitybos nepakankamumo, širdies kraujagyslių ligų prevencija.

Publikuota žurnale SLAUGA. Mokslas ir praktika 2019 m. Nr. 7-8