Tinkamas maitinimas – sveikatos garantas

Parengė med. dr. L.Petkevičienė

Tinkamas maitinimasSveikata – gera fizinė, psichinė ir emocinė būklė, kai nesergama ir neturima negalavimų.

Tinkamas maitinimasis suprantamas kaip organizmo aprūpinimas reikiamomis maistinėmis medžiagomis iš įprasto maisto, atsižvelgiant į asmens fiziologinius poreikius. Ši sąvoka suprantama taip, kad kasdien reikia tam tikro kiekio ir tam tikros sudėties maisto. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikalingų maistinių medžiagų. Dėl to maistas turėtų būti įvairus, individualus ir mėgiamas.

Straipsnio tikslas – supažindinti su tinkamo maitinimosi reikalavimais. Tinkamas maitinimasis – sveikatos garantas.

Skirta visiems, kurie rūpinasi savo sveikata.

Maitinimasis turintiems antsvorį

Parengė med. dr. L.Petkevičienė

Kūno svorio didėjimas. Didėjant svoriui reikėtų pasitarti su gydytoju. Kūno svoris gali didėti dėl skysčių kaupimosi organizme (ede­mos). Tokiais atvejais reikėtų riboti dietoje druską, nes joje esantis natris sulaiko skysčius. Tik gydytojo nurody­mu patartina vartoti šlapimą varančius vaistus.

Kūno svorio didėjimas gali būti dėl gero apetito, nes suvalgoma daugiau maisto ir išgeriama daugiau skysčių nei įprasta.

 

Nuo ko priklauso energinis kūno balansas ir kūno bei kaulų svoris?

Sergančiųjų OA dauguma turi antsvorį ar yra nutukę dėl sumažėjusio judrumo ir/ar netinkamo maisto vartojimo. Svorio mažinimas yra svarbus, kad silpninti įtampą į sąnarius ir skausmą bei palaikyti ar gerinti judrumą. Net nežymus svorio sumažėjimas (mažiau 5 kg) suteikia ilgalaikę naudą silpninant OA simptomus.

Nutukimas apibūdinamas kaip kūno riebalų padidėjimas. Jis pasireiškia kūno svorio didėjimu ir nors ne visas svorio didėjimas priklauso nuo ne tik riebalinio audinio didėjimo, bet ir nuo sąnarių bei kaulų pokyčių.

Nutukimo laipsnis nustatomas vertinant kūno masės indeksą (KMI).

Nutukimui turi įtakos genetiniai, medžiagų apykaitos, hormoniniai ir aplinkos veiksniai. Pastaruosius galima reguliuoti, keičiant gyvensenos įpročius, vengiant nejudrumo, reguliariai būnant fiziškai aktyviam, tinkamai maitinantis.

Maitinimasis esant mažam kūno svoriui

Kai kurie negalią turintys asmenys yra mažo svorio. Jiems yra būtina pasiekti optimalų kūno svorį didinant kūno svorį. Dažniau būna tiems, kurie energijos išeikvoja daugiau nei reikia, ypač esant apsunkintam vaikščiojimui. Esant kramtymo ir rijimo sutrikimams būtinas maisto konsistencijos koregavimas.

 

Svorio mažėjimo priežastys:

  • neadekvatus suvartojamo maisto kiekis, sutrikusi funkcinė galimybė – valgymo metu skirti dėmesį tremorui, ataksijai, viršutinių galūnių silpnumo požymiams, sąnarių skausmui, salygoms, kurios riboja judesius, kūno padėčiai ir aplinkybei paimti valgymo indus ar/ir įrankius ir pakelti juos iki burnos;
  • burnos skausmas, kuris gali būti dėl dantų ar dantenų problemų;
  • rijimo sutrikimas, sutrikusi seilių funkcija, susilpnėjęs liežuvio tamprumas (stiprumas) ir judesiai;
  • skonio ir uoslės pokyčiai ar jų praradimas;
  • lėtinės infekcinės ligos;
  • malabsorbcijos (sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo) sindromas.

 Maitinimosi savikontrolė

Parengė dr. L.Petkevičienė

Aplinkybės visada priverčia silpnavalį, bet tvirtavalis priverčia aplinkybes sau nusilenkti.

(M. Pečkauskaitė)

Jei norite įvertinti savo maitinimąsi, patariame pildyti maitinimosi savikontrolės dienyną – tai 3 pagrindinių maitinimosi taisyklių ypatumų vertinimas mažiausiai vieną savaitę kas dieną. Pildydami maitinimosi savikontrolės dienyną, turite pildyti tris skirsnius (grafas):
I– Valgymo laiką;
II – Suvalgomą maistą ir išgeriamus gėrimus;
III– Kiekį (apytiksliai gramais arba suvalgyto maisto kiekį prilyginti konkretaus daikto dydžiui, pvz: 3 mėsos gabalėliai, kurių dydis apytiksliai prilygsta trijų degtukų dėžudžių dydžiui);
IV –Virškinimo diskomforto jausmą (tai greitas pilnumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, atsirūgimas maistu, nevirškinimas, padidintas dujų kaupimasis virškinimo trakte, pilvo pūtimas, spazmas, skausmas, žarnų gurguliavimas, vidurių užkietėjimas ir kt.) – jei jis yra bei jo atsiradimo laiką (jis dažniausiai atsiranda po 2-3 valandų nuo valgymo pradžios).

Raciono papildymas maisto papildais

Dr. Laisvūnė Petkevičienė

Kas yra maisto papildas?

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą racioną. Jis vienas ar kartu su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziolognį poveikį.

 

Kokios yra maisto papildų formos?

  • kapsulės;
  • piliulės;
  • tabletės;
  • miltelių maišeliai;
  • ampulės;
  • buteliukai su lašų dozatoriais;
  • kitos panašios skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formos.

Maistinių medžiagų (MM) stokos įvertinimas

 Parengė med. dr. L. Petkevičienė